Objektyvas

Mano istorija: kaip aš tapau fotografu

Objektyvas

Objektyvas

Andrius sako, kad paskutinis jo pirktasis objektyvas yra apskritai jau dešimtas, per visą fotografavimo karjerą. Iš pradžių tai buvo tiesiog pomėgis kaip ir bet koks kitas, vėliau tapo gyvenimo būdu, galų gale – profesionalia profesija. Andriaus prašome pasidalinti įvairiausiomis gyvenimo smulkmenomis, pradedant, tuo, kokia objektyvas kaina yra perkama, baigiant visa gyvenimo istorija. Tad kaip gi atrodo kelias nuo buvimo mėgėju iki tapimo puikiu specialistu?

Andriau, dabar, kai ne vienas objektyvas fotoaparatui yra tavo arsenalo sąraše, kaip jautiesi, pasiekęs tiek daug?

Manau, kad tobulėjimui ribų nėra, todėl savo pasiekimų pernelyg nesureikšminu. Žinoma, buvę klasiokai ar labai seni pažįstami galbūt mano, jog esu kažkiek pasikėlęs, išpuikęs, susirgę žvaigždžių liga, tačiau taip tikrai nėra. Kaip objektyvas yra paprastas, kartu stebuklingas daiktas, taip kartu ir aš – esu tiesiog paprastas žmogus, tiktai turintis keletą nepaprastų funkcijų.

Papasakok, kaip prasidėjo tavo kelias tokios profesijos link?

Prasidėjo viskas iš dyko buvimo, iš daug tuščio laisvo laiko, iš lakios fantazijos ir noro kažką veikti daugiau nei kiti. Iš pradžių, kai tik prasidėjo viskas, nekildavo minčių jokių, kokia yra objektyvas kaina,  nes buvo pati pradžia, apie jokius didelius pirkinius ar, juo labiau, pasiekimus, tikrai nesvajojau. Tačiau prisimenu, kai kartą paėmiau seną tėvo Zenitą ir panorau pabandyti juostos galią bei šį tą nufotografuoti. Ten objektyvas fotoaparatui buvo visai kitoks, nei dabartiniai, ten apskritai – juostinis fotoaparatas. Bet jis turėjo savotišką dvasią, aurą. Juk juo fotografavo mano senelis, kareivius arba vėliau sušaudytus partizanus, taip pat mano senelę, kadaise tokią gražią ir jauną, ir tokią pat linksmą, kaip ir dabar. Man patiko tas paspaudžiu – užfiksuoju žaidimas, todėl ir pasilikau prie jo.

Tai truko kelis metus, kai man puikiai tarnavo juostinio fotoaparato objektyvas, ir jokių specialių įgeidžių neturėjau. Vėliau, žinoma, po truputį viskas ėmė tobulėti vis labiau ir labiau, taip pat ir visa foto technika. Prisimenu, kaip mane nustebino didelis ir galingas objektyvas,  kurį atsivežė pusbrolis iš Amerikos. Jo ir visas fotoaparatas buvo truputį kitoks, sakyčiau, žiūrint pro dabartinę perspektyvą, jis priminė vadinamąją muilinę. Tačiau tada man tai darė įspūdį, kaip ir jo objektyvas fiksavimui.

Tada užsinorėjai turėti kitokią įrangą, pavyzdžiui, objektyvas – Fiksas?

Ne ne, tam dar buvo per anksti. Aš tiesiog ėmiau domėtis, kas dar parduodama Lietuvoje, tuometinėje Tarybų Sąjungoje, bet iškart labai didelių naujovių negavau. Vilniuje pirkau kelis gerus fotoaparato objektyvas,  bet jie man irgi ne visai tiko. Tačiau prisimenu vėliau, po Nepriklausomybės, kaip pasikeitė rinka.

Ar tau kada nors rūpėjo objektyvas Fisheye?

Taip taip, toks I klases objektyvas mane traukė nuo tada, kai kartą jį pamačiau pas draugus. Mane sužavėjo nuotraukų išgaubtumas, žvilgsnis lyg pro žuvies akį. Aišku, nebuvo taip, kad viskas, ką tik nori, lengvai pas tave ir ateina. Tada, prisimenu, kai skolinausi jį iš vieno gerbiamo pažįstamo, sakiau, kad man objektyvas interjerui fotografuoti reikalingas, mat tuo metu dirbau vienoje nekilnojamojo turto bendrovėje. Tačiau iš tiesų aš tiesiog norėjau pabandyti tą nepaprastą išgaubtumo efektą – man labai patiko. Netrukus objektyvas issimoketinai atsidūrė ir pas mane. Ir dabar jį turiu, nors ir senas, tačiau tikrai vis dar labai geras, bent jau kai lyginu kaip veiktų jis ir bet kuris kitas makro objektyvas Nikon.

Advertisements